Lietuva,tėvyne mūsų…

Būnant Pardubicėje pusryčių metu susipažinau su čekų šeima.Šiek tiek pabendravome,čekai skiriasi nuo lenkų.Nuoširdesni,aukštesnė kultūra.Tai ypač jaučiasi vairuojant.Lenkijos vairuotojų kultūra – panaši į lietuvių.Labai žema.
Grįžtant į temą apie viešbučio gyventojus – jie paklausė ką aš patarčiau jiems aplankyti LT.Ar verta ten važiuoti.Aš susimąsčiau…
Iš tikrųjų – o ką? Kai gerai pagalvoji – nieko parodyti lietuviai neturi.Yra tik mitai ir dainos apie gražią ir nepakartojamą Lietuvą.
Bet tai jau lietuviška kūryba,vietiniam naudojimui.
Bet tai visiškai neįdomu užsieniečiui turistui.
Gamta? O kuo ji gražesnė už Lenkijos,Vokietijos ? Niekuo.Apžvalgos bokštų pristatė už Europos pinigus? O į ką žiūrėti? Žiūrėti gal yra į ką aborigenui.Bet vertinant objektyviai – taip nėra.
Istorijos ir architektūros paminklai? Kokie?Trakų pilis? Tokių pilių pilna kiekviena Europos šalis.
Yra Vilniaus senąmiestis.Paveldas.Tačiau kuo tas paveldas ypatingas čekui ,kad dėl to važiuoti į LT? Po Prahos?
Tokių senąmiesčių pilna Europa.
„Valdovų“ rūmai? Brazausko laikų „stroikė“, otkatų ,vagysčių ir beskonybės simbolis.Negi žmogui rekomenduosi tai lankyti?
Gal teisus buvo Zuokas su tuo išjuoktu Gugenheimo muziejumi? Būtų buvęs realus lankytinas originalus objektas.Aišku,būtų išvogta daugiau negu su “ Valdovų“ rūmais,bet turistui būtų ką pasiūlyti.
Pasiūlyti pailsėti Palangoje? Mokant už viešbutį tokią pat kainą kaip Paryžiaus centre,prie Eifelio bokšto? Pavalgyti “ nuostabių“ šaltibarščių a la Palanga ,darytų su nevirintu vandeniu iš birzgiančio kranelio .Už 5€.
Nida.Tai ko gero vertas aplankyti objektas.Pasiruošusiam suploti gigantišką sumą.Eilinis čekas ar vokietis gerai pagalvos prieš mokėdamas milžiniškus net gerai uždirbančiam žmogui pinigus.
Infrastruktūra.Ji tragiška .Lietuviški keliai kaip ubago kelnės – lopas ant lopo.Kaip prieš 12 metų Lenkijoje.Forumuose vokiečiai apie tai daug rašo.Šiais laikais nieko nenuslėpsi – internete išlenda.Ratuotas turistas ( ypač tokiu būdu mėgsta keliauti vokiečiai) pagalvos – ar verta?
Ką verta pamatyti LT – tai važiuojantį autolaužyną.Kaip Kuboje.
1990 m laidos VW Passat…važiuoja….Ir tokių pilna.Drapokų vairuotojai mojuoja kulokais Skveneliui,kad šis neleidžia jiems sargdinti žmonių vėžiu.Lietuvys nė už ką nesutiks,kad dyzelinis variklis yra blogai.Jis mąsto ir gyvena šia diena.Kaip drugelis.
Jis pilnas prietarų,nekenčia aplinkinių tautų ,prisimena skriaudas kurias lietuviams teko patirti prieš šimtą ir daugiau metų.
Visa tai sukuria labai slogią ir depresyvią atmosferą,kurią turistai jaučia.
Laikas pripažinti,kad mes tapome Europos nusmuktakelniais.Startas buvo geras tačiau nuo per greito bėgimo 2008 m plyšo trusikai ir nukrito apnuogindami spuoguotą ir purviną užpakalį.Bandoma ir toliau šokuoti dangstantis rankomis ir vaizduojant ,kad nieko neįvyko kad viskas gerai.Protingi žmonės tokiu atveju sustoja,susitvarko.Susimąsto apie priežastis ir padarytas klaidas.Protingi…
Taip aš nieko ir nepapasakojau tai čekų šeimai…
O gal vertėjo?
Viską kaip yra.

Albanija trumpai

Albanija.
Kai pasakau ,kad mėgstu šią šalį litwinas į mane pasižiūri taip ,lyg aš prisipažinčiau prievartavęs Kedžio dukrą.
Kaip? Juk ten viduramžiai ! Ten žmones pjausto gabalais ir parduoda organams! Ten narkotikai ir nusikalstamumas! Ten negalima važiuoti nė už ką!
Atsilupėlių ( kurie sudaro 80% mūsų teritorijos gyventojų kurių procentas idealiai sutampa su važinėjančių senais drapokais procentu,) paistalai.
Albanijoje praktiškai nėra kriminalo.Nes į policiją retai kas kreipiasi – susitvarko kitaip.
Prekyba žmogaus organais? Kosovo karo metu pasklido tas gandas kaip sieros vandenilio kvapas.Greičiausiai jį serbai paleido.Nufotografavo kažkokią lūšną ir parašė,kad joje vyko išpjaustinėjimai.Tačiau organų transplantacijai reikalinga labai gera infrastruktūra,operacinės,laboratorijos,transportavimas.Pakrūmėj išpjauto inksto niekas nepirks.
Albanijoje gyvena 70% musulmonų ir 30% krikščionių.Tarp jų nevyksta jokių konfliktų.Keista,bet diktatorius Enver Hoxha uždraudęs religiją padarė gera darbą.
Sėdžiu Durrese gražiame parke ,pavargęs nuo karščio.Gera,pavėsis. Parkelyje vieni albanų pensininkai.Tvarkingi,mieli žmonės.Juos į tą parkelį atveža vaikai,popiet pasiima.Pensininkai žaidžia įvairius stalo žaidimus,šiaip kalbasi.Jie ramūs,żino kad jais bus pasirūpinta.Vienišų sukrypusių žmonių ,tokių kaip lietuvoje ten nėra.
Prabilo minaretas.Atėjo maldos metas.Žiūriu kas bus .
Nieko.Pensininkai žaidžia,nereaguoja jokie praeiviai – nei vyrai nei merginos su sulindusiais į užpakalį šortais ( už tai Saudo Arabijoje gautų viešą išplakimą).
Narkotikais gal užsiima albanų mafija užsienyje.Pačioje Albanijoje narkomanas – paskutinis žmogus,nuo jo atsisako visa giminė.
Teko būti vakare Tiranos Bllokku rajone.Prie komunistų režimo ten buvo uždraustas kitiems rajonas.Ten gyveno nomenklatūra.Yra youtube filmas kaip Enver Hoxha eina pėsčias į darbą.Tik kažkodėl nė vieno žmogaus gatvėje,))
Dabar Bllokku rajone prabangiausios diskotekos ir barai ,vyksta intensyvus naktinis gyvenimas.Ir nė vieno girto .Moka žmonės apsieiti.
Tai tiek …
Įdomi šalis.Su perspektyva.
Turistinė industrija vystosi velniškais tempais.Viešbučiai ,prekybos centrai.Chaotiškumo daug.Tačiau – tai pietinė šalis.Klimatas atperka viska

Skaitykite toliau

Tai kas gi įvyko Vilniuje 1977 m rudenį?

Vasarą valdžia bandė su pompa organizuoti Baltijos kelio 30 – metį.Nekreipdama dėmesio,kad laikai jau kiti,kad milijonas tos pačios valdžios dėka atsidūrė emigracijoje.Kad visuomenė susiskaldė į dvi lietuvas – vieną iš didžiosios raidės ,kitą iš mažosios.Santykis 10/90.Didžioji Lietuva – tai sunkiai dirbantys žmonės,kurie sunkiai suduria galą su galu.Mažoji lietuva – tai šikniai,kurie sugebėjo prilysti prie lovio,engia Lietuvą,nemoka jos gyventojams jų uždirbtų algų.

Jie gyvena prestižiniuose rajonuose,kokybiškuose namuose,važinėja brangiais automobiliais.

Ir labai mėgsta sakyti „reikia daugiau dirbti“. Kai bankininkas iš Daukanto aikštės marma apie gerovės valstybę jis turi galvoje gerovę būtent gaujai iš lietuvos.Lietuvos bėdžiai naiviai tikisi,kad bankininkas kalba apie juos.

Juokinga kai koks priekvailis iš Lietuvos pradeda rėkauti apie 1989 m rugpjūčio 23 d žygdarbį.

Nes jokio žygdarbio nebuvo.Buvo to meto valdžios leistas renginys.Žinoma,jie galėjo ir neleisti,bet būtų jau nei šis nei tas.Valdžia jau galvojo apie nepriklausomybę nuo Maskvos.Ir norėjo šito.Nes galimybės atsivėrė tokios ,kad net kvapą gniaužė.Užvaldyti viską! Tapti realiais viso ūkio šeimininkais! Tai ir įvyko.Tačiau susidarė dvi valstybės – lietuva ir Lietuva.

Valdžios,atstovaujančios lietuvą bandymas išstenėti Baltijos kelio 30 metų pakartojimą baigėsi gailiai.Būna taip,kad užeina toks noras šikti,kad net valgyti nesinori.Puoli kaip išprotėjęs į artimiausią tualetą,sėdi ant unitazo.O išeina tik dujos ir dar plonu garsu.

Taip gavosi ir su 2019 m rugpjūčio 23d.paminėjimu.Plonas dujinis garsas.Liaudiškai tariant “ šaiba“.

Ar daug kas prisimena 1977 m? Barzdukai su espadrilėmis ir akiniais be dioptrijų tada dar buvo tėvų kiaušiniuose.Kaip ir supermamytės.O aš prisimenu gana keistą įvykį įvykusį 1977 m vėlų rudenį.

Vilniaus „Žalgirio“ stadionas tada dar puikiausiai funkcionavo,Avulis tuo metu vaikščiojo trumpom kelnytėm ir šūdą vadino buba.

Šiame stadione vykdavo TSRS futbolo antros lygos čempionato rungtynės.Po to “ Žalgiris“ išėjo į pirmą o po to į aukščiausią TSRS lygą.Kur jam puikiai sekėsi treneriui Benjaminui Zelkevičiui vadovaujant.

O 1977 m tas kilimas tik buvo prasidėjęs.Pergalė sekė pergalę,“Žalgirio“ stadionas būdavo pilnas sirgalių.Jų tilpo nedaug ,maksimum 15 000.Tačiau Vilniui tai buvo daug.

Aš tuo metu lankiau irklavimo treniruotes „Žalgirio“ bazėje ( išlikę griuvėsiai toje vietoje kur Vilnelė įteka į Nerį) tad mes dažnai eidavomę žiūrėti futbolo rungtynių.

Jau buvo spalio mėnuo.Futbolo sezonas ėjo į pabaigą,su kuo žaidė “ Žalgiris“ neatsimenu.Bet tai buvo svarbios rungtynės.Stadione buvo privaryta milicininkų tačiau buvo labai neramu.Buvo sprogdinamos petardos (savadarbės?),sirgaliai buvo labai triukšmingi,gėrė alkoholinius gėrimus.

Po rungtynių visa šita minia plūstelėjo Melnikaitės ( dabar Juozapavičiaus) gatve.Tvyrojo kažkokia įtampa ,nuojauta sakė,kad kažkas turi įvykti.

Kartas nuo karto pasigirsdavo kažkieno riksmas “ Rusai lauk“, minia suošdavo.Aiškiai matėsi bandymas užvesti ją.Kažkas pradėjo rėkti sirgalių skanduotę ,minia pritarė.Ir prasidėjo.

Mes išėjome į dabartine Kalvarijų gatvę ir pasuko per Žaliąjį tiltą link Lenino (dabar Gedimino) prospekto.Pasigirdo dūžtančių stiklų garsai.Einant pro „Svajonės“ saldainių parduotuvę mačiau išdaužtą vitriną .Joje kabojo plakatas “ Pritariame naujai konstitucijai“ ( 1977 m spalio perversmo 60 – mečio proga buvo priimta “ nauja“ TSRS konstitucija).

Minia buvo labai gausi,girdėjosi riksmai „Lietuva“,“ Rusai lauk“ ir panašūs.Milicijos nebuvo.Manau,kad valdžia buvo priblokšta ,nežinojo ką daryti.Jokių susirėmimų su milicija nebuvo,nors dabar rašo kad jie buvo.Bet juk 1977 m milicija net guminių lazdų neturėjo.

Praėję visą prospektą ( pro KGB)pasukome link Tauro kalno ,laiptais užlipome ant jo.Tada pasklido gandas ,kad atvažiuoja didelės milicijos pajėgos.Minia pradėjo sklaidytis,po to išsivaikščiojo.Aš sėdau į 22 maršruto autobusą ir grįžau namo.

Į sekančias rungtynes nėjau.Girdėjau,kad po jų įvyko bandymai organizuoti panašias eitynes,bet milicija jau buvo pasiruošusi.Nemažai žmonių buvo suimta.

Šis įvykis dabar kažkodėl yra užmirštas,kažką bando geltonieji saitai rašyti.Bet rimtesnių straipsnių nėra.O juk 1977 metai tai ne 1989 ieji.Tada tokie incidentai buvo labai retas atvejis.Tauta parodė,kad turi stuburą.

Ar tas stuburas dar yra.Pas storašiknius hipsterius su tapšnokliais,supermamytes,gėjus,žaliavalgius? Nežinau…

Aš iki šiol esu įsitikinęs ,kad visa tai vyko ne spontaniškai.Bet kas organizavo?

Mįslė…

Ar smirdėjo d’Artanjanas?

Aš dažnai pagalvodavau – kaip atrodė ir kaip gyveno žmonės viduramžiais?

Kaip realiai kvepėjo D’Artanjanas,Romeo ir Džiuljeta? Arba Barbora Radvilaitė?

O gal jie dvokė kaip paršai?

Romos imperijos laikais buvo idealiai sutvarkytas miesto komunalinis ūkis.Vanduo buvo prieinamas visiems,buvo kanalizacijos sistema ,viešieji tualetai,termos.

Tačiau viskam ateina galas.Imperija nusilpo ir grubūs bei nekultūringi gotai ,vestgotai ir germanai užvaldė Romą.Kažkoks tai subingalvis aiškina,kad ten buvo lietuvių protėviai.Lyg nuo to kažkas pasikeistų.

Ir atėjo tansūs laikai.Istorijoje jie vadinami ankstyvaisiais viduramžiais.Apie šį laikotarpį žinoma nedaug.Nes nieko nevyko mokslo bei kultūros srityje.Žmonės gyveno nepatogiai ir nuobodžiai.Pastoviai vyko karai.

Po to atėjo laikotarpis vadinamas Renesansu,lietuviškai Atgimimu.Galilėjus ,Kopernikas,Da Vinči,Olandijos dailės meistrai, Šekspyras….

Visa tai labai gražu.Tačiau kaip gyveno žmonės,kokia buvo sanitarija ir higiena?

Pasidomėjau – labai bloga.Vandentiekio nebuvo ,kanalizacijos nebuvo,tualetų nebuvo.Buvo naktinės vazos pas karalius.

Viskas.

Kažkodėl mes galvojame,kad mes tokie švaruoliai buvome visada.Nori į tualetą – eini,nuleidi vandenį,pasišluostai tualetiniu popieriumi.Nori – prausiesi kiek tik nori ir kaip nori.Ir mes galvojame ,kad taip ir turi būti.

O kas jeigu dingsta vanduo,popierius,tualetas? Rankšluostis tampa prabanga?

Visa tai taip ir buvo iki 18 amžiaus.Ir visi žmonės galvojo ,kad taip ir reikia.

  • Kad prausti visą kūną yra labai žalinga sveikatai.Ir tai galima daryti tik gydytojui nurodžius.Ir prieš tai būtina padaryti klizmą.     

Buvo šventai tikima tuo,kad prausimasis atkemša odos poras tuo lengvindamas užkrato patekimo į organizmą galimybę.

Prausiama buvo tik veido dalis aplink akis.

Pažastys ir tarpkojis pašlakstomi rožių vandeniu.

  • Utėlės ir blusos buvo normalus dalykas.Su jomis buvo kovojama pasyviu būdu.Buvo specialios kasymosi lazdelės.
  • Dažnai keisti drabužius galėjo toli gražu ne kiekvienas .Marškiniai   kainavo kelis mėnesinius paprasto žmogaus atlyginimus.
  • Delikatus klausimas – tualetas.Jų nebuvo.Darydavo kam kur patogu. 

Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV dvaras dažnai keisdavo buvimo vietą,nes smarvė  buvo tokia,kad neįmanoma buvo ištverti.Po svitos išvykimo tarnai iškuopdavo visus kampus.Iki kito karto.Damos ramiai tūpdavo ten kur patogu, net ant laiptų.Turint galvoje,kad nuo viduramžiškos mitybos diarėja buvo normalus reiškinys…

  • Tualetinį popierių atrado tik 18 amžiuje.Iki to turtingi žmonės naudojo senus skudurus,paprastesni – nieko.
  • Dantų niekas nevalydavo.

Vaikščioti išpuvusiais dantimis buvo grožio etalonas.Balti ir sveiki dantys – mužikiškumo požymis.

Dabar belieka atsakyti į klausimą apie D’Artanjaną,Romeo ir Džiuljetą ir Barborą  Radvilaitę.

Taip ,jie dvokė.Kaip tekiai.Dabartiniai bomžai yra švaruoliai palyginti su jais.

 

Bet jie šito nesuprato .Nes kitaip   nebuvo.

Lazdynai.1970

Šitas dvylikaaukštis namas niekuo nesiskiria nuo kitų lietuvos namų.Apšliuręs,nerenovuotas,morališkai ir fiziškai pasenęs.Jame gyvena laisvi ir nepriklausomi Lietuviai.Jie dirba už 600€ ,bijo prarasti darbą ( girdėjo,kad emigruoti geriau bet per televizorių sako kaip ten baisu ir kaip klesti lietuva)

Darbo dienomis dirba daug ( tiek kiek viršininkui reikia) ,per išeigines girtuokliauja,gulinėja,užvedę savo laužynui tetinkančias mašinas važiuoja į sodus.Žodžiu,tipiškas namas su tipiškais gyventojais.

     Mes atsikėlėme į Lazdynus 1969 m spalio gale.Jau 50 metų…Kaip bėga laikas…

Tais laikais jokių persikraustymo paslaugų nebuvo.Tada žmonės kraustydavosi padedami giminių bei draugų.Ir niekas neatsisakydavo ,nes žinojo kad kitą kartą pagalbos gali prireikti jam.

     Grįžtant prie namo – aš atsimenu kaip jį statė.Statybvietės tada nebuvo aptvertos ,niekas nieko nesaugojo.Nebuvo ką vogti.

Aš atėjau dienos metu vedinas vaikiško smalsumo .Ir pamačiau traktorių.Ratinis“ Belarus“.Bordinės spalvos.Jis stovėjo atidarytomis durelėmis,kvietė – ateik.Aš atėjau.Įlindau į kabiną,pabandžiau užvesti.Neišėjo.

Tada pradėjau spaudyti pedalus,tampyti visokias rankenas.Aš tai dariau gana ilgai kol staiga pajutau ,kad kažkas mane tempia už kalnieriaus.Ryžas storas traktoristas dvelkdamas peregaru mane ištempė iš kabinos.Rusiškai keikdamasis spyrė man į užpakalį ir aš,įgavęs reikiamą pagreitį išpuoliau iš statybvietės.

Kitą dieną,įsitikinęs kad storo traktoristo nėra aš vėl priėjau prie traktoriaus.Jo variklis buvo šiltas,kad nekaistų iš šonų variklio skyrius buvo atviras.Atsukau alyvos dangtelį ir pradėjau rieškučiomis pilti į variklį žvyrą.Po to dangtelį užsukau.Vargšas traktorius….

Man tada buvo kokie 8 metai,gal 9 .Nieko neišmaniau apie traktorius ir vidaus degimo variklius.

Gal nuo to laiko pas mane atsirado meilė technikai?

Žemieji Paneriai

Paneriai…Senas ir labai mažai žinomas Vilniaus rajonas.Tarybiniais laikais vakarais vaikščioti po Panerius buvo visiška kvailystė.Vieną kartą,po šokių pasisiūliau palydėti paną namo.Ji gyveno Paneriuose.Ji tiriamai mane apžiūrėjo ir pasakė

  • Geriau nereikia,nes tau gali būti blogai.
  • O tu nebijai?
  • Aš vietinė,manęs niekas nelies

Tada ten buvo trobelių ,apkaltų toliu rajonas.Tačiau buvo kinoteatras “ Paneriai“ ir kažkokia nyki kavinė.Todėl vietiniai gyventojai vykdavo nuotykių ieškoti į Krasnuchą ( tada taip vadinosi Savanorių prosp.kuris tarybiniais metais vadinosi Raudonosios Armijos prospektu,lenkų laikais – Legionierių prospektu).“Panarų“ gyventojų privengdavo net Krasnuchos chebra.O tai jau reiškė daug,nes Krasnucha pagal grėsmingumo lygį nusileido tik Dzūkams ( rajonas kuriame gyveno daugiausia geležinkelininkai.Dabar tai vienas iš ramiausių rajonų)

Paneriuose buvo Vilniaus mėsos kombinatas.Jo darbuotojai turėjo labai keistą dress kodą – vasarą į darbą vaikščioti apsirengę lietpalčiais.Kaip jūs galvojate kodėl?

Ir dar mėsos kombinatas neišpasakytai dvokė.Ne tik praeiti,pravažiuoti buvo neįmanoma.Smirdėjo atliekų duobės.Kai jas valydavo, smarvė ateidavo net iki mano Lazdynų.

Tada apie gyvūnų teises niekas nežinojo.Atveždavo galvijus,išversdavo iš platformos tiesiai ant asfalto.Daugumas susilaužydavo kojas.Juos pribaigdavo čia pat.Tarybiniai žmonės buvo visiškai nesentimentalūs ir negailestingi.Laisvi ir nepriklausomi lietuviai paveldėjo šias nuostabias savybes.

Aš niekaip negalėjau suprasti kaip tokiame rajone leido statyti daugiabučius namus.Kaip gyventi tokioje smarvėje? Gyveno.O kur dėsiesi?

Dabar mėsos kombinato nebėra, subankrutavo.Paneriai tapo vos ne kurortiniu rajonu.Miškai,gražu.Yra įdomus pasivaikščiojimo kelias iki geležinkelio.O perėjus geležinkelį yra Zuikių gatvės senasis geležinkelio tunelis.

 

Kai mokiausi užėjo noras pasiimti akademines atostogas ir padirbti gamykloje,užsidirbti pinigų.

Nuėjau dirbti į baldų kombinatą Savanorių ( tada Raudonosios Armijos) prospekte.Ten važiuodavo 18 – maršruto troleibusas.

Juo okupuoti ir pavergti vilniečiai važiuodavo į darbus atlikti lažo okupantui.Suvargę,sušalę…

Dabar tuo pačiu 18 troliku važiuoja lažo atlikti laisvi ir nepriklausomi Lietuvos piliečiai.Lažą jie atlieka okupanto vietoje atsiradusiems akcininkams.Tokie pat suvargę.

Kas pasikeitė?

Net troleibusas tas pats tik surūdijęs.

Tik lenkia jį ne Volga o viarslinyko Porshe.

Palanga.Sąstingis

Aš mėgstu keliauti.Matyt niekaip negaliu atsigriebti už ilgus sėdėjimo už geležinės uždangos metus.Kiti gali ,sako „kaipgeragyventilietuvoje“. O aš negaliu be kelionių.Taip susidarė 76 šalys…

     Pastebėjau ,kad tapau reikliu,raukau nosį jei viešbučio lova nepakankamai patogi,kad valytoja neišvalė kambario.Kam esu visiškai abejingas -valgiui.Man keista ,kad vokiečiams svarbiausia gyvenime yra frühstück .Reikia turėti geležinę valią ,kad atsikelti per atostogas 7:00 tam kad 7:30 suspėti į frühstück.Ir sumokēti už tai velniškus pinigus.Už tai ,kad kaimietis rumunas neplautom rankom atneštų dešros griežinėlius,duonos sviesto ,kavos.Bet visko daug.

Kas keista – seni 80 – mečiai žmonės šnioja bulkas su dešra kaip jaunuoliai.Kokia ten pas juos medžiagų apykaita?

      Tarybiniais laikais mes atostogaudavome kažkieno buvusioje viloje prie “ Jaunystės“ kinoteatro.Virš įėjimo kaip priekaištas prasimušdavo raidės „Villa Genoefa“. Girtas ūkvedys palangiškis jas uždažydavo ,bet po dienos raidės vis tiek prasimušdavo.Kaip gyvas priekaištas nuo buvusio savininko.Vila buvo padalinta kambarėliais ,kuriose stovėjo geležinės lovos ir svyruojantis stalas.Stalą galėjo suvaldyti tik tėtis inžinierius pasitelkęs visas dinamikos žinias.

      Tualetas buvo lauke .Tai buvo sumūryta iš plytų būdelė,kurioje buvo dvi kabinos su skyle grindyse.Įdomu ,kur eidavo “ Villa Genoefa“ savininkas ir kur visa tai dingo?

      Šalia tualeto buvo prausykla su dviem zirziančiais kraneliais iš kurių bėgo tik ledinis vanduo.

       Virtuvė buvo priestatėlyje.Iš ten moterys nešdavo garuojančius katilus su maistu į kamarėles.Vyrai padėdavo.Tai nebuvo sunku.Sunkiau buvo mano dėdienei,kuri turėdavo su katilu dar ir sraigtiniais laiptais užlipti.Ir nieko neišlaistydavo! 

       Mano tėtis tarybinėje hierarchijoje nebuvo visiškai paskutinis žmogus.Dėdė irgi.O gyvenome šitaip.Geriau gyveno tik nomenklatūra.Bet jie to nedemonstruodavo.Iš šono nelabai ir matėsi.Negalima jiems buvo išsidirbinėti prieš „darbo liaudį“.

        Tačiau dvasios gilumoje supratau,kad čia kažkas ne taip.Užrašas „Villa Genoefa“ pastoviai versdavo susimąstyti.Kad gali būti ir kitoks gyvenimas,kuriame viskas išdėstyta logiškiau.Bet sistema atrodė gelžbetonine,neįveikiama.Apie likusį pasaulį galėjau sužinoti tik iš po audros išmestų užsienietiškų butelių ,pakuočių.Visa tai mes susidomėję tyrinėdavome.Kaip senovės majai ,radę pakrantėje daiktus iš Azorų salų.

       Bet keisčiausia buvo procedūra kuri vadinosi “ maudymasis Baltijos jūroje“.Reikėjo:

  • iššokti iš už kopų
  • prabėgti pučiant lediniam vėjui 300 m
  • pulti į 17° vandenį

Viso to prasmė man dabar neaiški.

Prisimenant tuos laikus dabartinis ponių ir ponų nosių raukymas užsienio kurortuose atrodo gana keistai.

Ypač turint galvoje,kad jiems teko tupėti lauko tualete ir valytis užpakalius laikraščiu „Tiesa“.

Vilniaus psichiatrinė ligoninė

Kažkodėl mane pastoviai traukdavo į tokias vietas apie kurias žinojo labai siauras žmonių ratas.Yra visuomenėje savotiškas tabu ,liečiantis tam tikras gyvenimo sritis.Nes tai nemalonu o žmogui įprasta ieškoti teigiamų emocijų.

Vilniaus psichiatrinė ligoninė,nepilnamečių merginų kolonija Lenkų gatvėje,Vėliučionių nepilnamečių kolonija.Kodėl aš ten ėjau dirbti? Manau,kad mane traukė noras pažinti uždarą tų vietų pasaulį,pajausti gyvenimo dugną,sužinoti tai kas yra paslėpta nuo visuomenės akių.

Besimokydamas nutariau užsidirbti pinigų,nes stipendija – dalykas negarantuotas,gali gauti gali ir negauti.O prašyti iš tėvų pinigų savigarba neleido.Koks velnias mane nuvedė į psichiatrinę ligoninę Vasaros gatvėje – neatsimenu.Sanitaro atlyginimas 120 rublių,atskaičius mokesčius gaudavosi apie 100.Sutiko priimti iš karto,darbas studentišku grafiku – naktimis ir sekmadieniais.

Vilniaus psichiatrinė ligoninė randasi labai gražioje vietoje,Antakalnio rajone,netoli Petro ir Povilo bažnyčios.Ji buvo įkurta dar Lenkijos valdymo laikais ,buvo projektuota būtent kaip tokio pobūdžio gydymo įstaiga.Pastatai tada kai dirbau buvo išlikę originalūs.

Dabar tai prestižinis rajonas,aplink turčiai išsistatė namus, kiek žinau kėsinasi jie ir į ligoninės valdas.Labai jau riebus kasnis avuliams.

Tarybiniais laikais avulių nebuvo,jie dirbo eiliniais klerkais kol 1990 m.kovo 11 d juos iškėlė kaip šūdą ant šakių.Psichiatrinė ligoninė turėjo neurologijos skyrių ,du moterų ir du vyrų psichiatrijos skyrius.Pirmas – sunkiausi ligoniai,antras lengvesni.Mane paskyrė į pirmą vyrų skyrių.Į moterų skyrių sanitarų vyrų neskirdavo.Per daug stiprus būtų smūgis jų psichikai.Kaip vėliau supratau – tai teisingas sprendimas.

Pagrindinis slegiantis veiksnys – atmosfera.Ji labai nemaloni.Viskas kas gyvenime yra gražaus ir malonaus lieka už durų.Moralinės ,sanitarinės,estetikos normos negalioja.Veikia kažkokios iškreiptos elgesio normos.Taip buvo todėl,kad personalas galėtų adaptuotis prie tokių neįprastų pacientų.O jų tarpe buvo tokių ,kurių ir žmonėmis vadinti buvo sunku.

Sanitaro darbas fiziškai nebuvo sunkus.Darbo daug nebuvo.Vienas iš darbų – organizuoti pietų atnešimą iš  už 300 metrų esančios virtuvės.Sanitarai patys nieko nenešdavo.Tai darydavo ligoniai visiškai savanoriškai.Jiems išeiti laukan buvo uždrausta tad galimybė trumpam ištrūkti iš skyriaus buvo labai vertinama.

Procesija atrodė iškilmingai.Priekyje du ligoniai tįsdavo didelį bosą su sriuba.Bosas turėjo privirintas ausis per kurias prakišdavo tvirtą baslį.Iš paskos buvo nešamas mažesnis kubilas – bulvės.Trečiu numeriu iškilmingai buvo nešamas katilas su kotletais.Apranga – paradinė,pižamos parinktos ne pagal ūgį.Eiseną užbaigdavo sanitaras baltu chalatu.Jis rūkydavo,parūkęs sprigtuodavo nuorūką ant žemės.Eisena sustodavo,arčiausiai nuorūkos pasitaikęs ligonis ją pakeldavo ir skubiai surūkydavo iki galo.Tada procesija slinkdavo toliau.

Sutikti ligoninės lankytojai nuo šio vaizdo sustodavo kaip stabo ištikti ir stengdavosi niekuo neatkreipti procesijos dalyvių dėmesio.Juos galima suprasti -ligonių veidai buvo tikrai nekeliantys pasitikėjimo.

Dar viena sanitaro pareiga – švaros palaikymas.Grindis plaudavo ligoniai savanoriai už maistą.Tam maisto dalinimo patalpoje buvo paliktas katilas labai sočios sriubos ir kotletai.

Man budint grindis plaudavo Jonas.Tai buvo nekalbus niūraus ir asimetriško veido vyras kokių trisdešimties metų.Viską sutvarkęs jis ateidavo prie stalo,aš samčiu pripildavau didelį bliūdą sriubos ,įdedavau kotletų.Jonas prieš valgydamas keletą kartų persižegnodavo .Tarybiniais laikais tai buvo neįprasta.Kažkas žmogiško buvo likę šioje ligotoje niekam nereikalingo žmogaus sieloje…

Pagrindinis sanitaro darbas buvo tramdyti ligonių agresijos priepuolius.Tai nebūdavo dažnai,bet pasitaikydavo .Baisiausia buvo tai,kad tokie priepuoliai galėjo iššaukti grandininę reakciją.Todėl reikėjo veikti labai skubiai.Tramdomieji marškiniai ilgomis rankovėmis – pasakos .Nė karto jų nemačiau.Buvo naudojamos į šniūrą susuktos paklodės.Jomis prie lovos fiksuodavo rankas ir kojas.Tam reikėjo labai daug pastangų,nes psichiniai ligoniai priepuolio metu įgauna nerealios jėgos.

Mitas apie ligonių mušimą.To nebuvo.Netgi balso kelti buvo negalima,nes tai buvo labai pavojinga.

Keista,bet ten ko gero buvo vienintelė vieta kur buvo galima sakyti ką nori apie tarybų valdžią .Ir kokiais norima žodžiais .Žinoma,kad tai lietė tik ligonius.

Mitas ir tai,kad ten laikė valdžios priešus.Tokie buvo teismo sprendimu gydomi Černiachovske,Kaliningrado srityje.Ikiteisminė psichiatrinė ekspertizė buvo atliekama atskirame korpuse Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje.Vasaros gatvės ligoninėje buvo keletas „farcovščikų“ kurie už kyšius bandydavo tapti nepakaltinamais.

Buvo nemažai ligonių,kurie nieko apie save pasakyti negalėjo.Nei vardo nei nieko.Juos rasdavo klaidžiojančius po miestą ir milicija atveždavo juos į mūsų skyrių.Jų niekas nepasigesdavo ir niekas neieškojo.Net jų tautybė liko paslaptimi.Savotiška mistika…

Vienas atvejis įsiminė. Iš pažiūros normaliai atrodantis vyras nieko nekalbėjo.Gydytojai stengėsi kiek įmanydami ,bet sugebėjo išpešti tik keletos žodžių sakinį

  • Viskas šūdas išskyrus myžalą

 

Ir viskas.Orakulas nutilo.Žinoma,žodžiai buvo labai išmintingi,galima net pasakyti kad tai gyvenimo filosofijos esencija.Ta “ išmintis“ mano dėka tapo populiari tarp bendrakursių.

Buvo ir palata Nr .6.Tikrai.Kaip Čechovo klasikiniame apsakyme.Ten laikė sunkiausius ir pavojingiausius ligonius.Jie buvo uždaryti visą laiką ir niekur neišeidavo.Ypatingas režimas.Ten kiaurą parą budėdavo sanitaras.

Buvo visko ko net prisiminti nesinori.

Dabar ten įstaiga kuri vadinasi Psichikos sveikatos centras.Kai kas ten pasikeitė,bet esu tikras kad iš esmės viskas liko kaip tarybiniais laikais.

Psichiatrija – konservatyvus mokslas….

Laisvė buvo ir 1982m

  1. Keista žiūrėti į griūnančius Sporto rūmus…

Niekam jų nereikia? Panašu,kad jų labai reikia Avuliui.Tam,kad nugriauti ir pastatyti beverčius stiklainius.O gal kažką normalaus ir reikalingo? Nežinau.

Avuliai jau prisišiko su Perkūnkiemiu.Lietuviška naujoji architektūra…Gal jie visą Vilnių nori tokiu paversti.Avulis vieną kartą viešai neišlaikė dujų ir pasigirdo garsai ,kad “ pastatų užstatymo tankis turėtų būti žymiai didesnis“.Tai reiškia,kad jis ir toliau ruošiasi kurti perkūnkiemius.Iš jo pusės tai logiška – pigesni kaštai.O žmonės lietuvoje niekada niekam nerūpėjo.Atsiprašau – paprasti žmonės.80% .

Aš abejoju ar Sporto rūmai išties reikalingi.Vilniui užtenka renginiams skirtų statinių.Labai sočiai.Laikyti juos dėl „paveldo“?

Man Sporto rūmai asocijuojasi su pirmuoju tikru roko koncertu mano gyvenime.Iki jo man “ Hiperbolė“ atrodė tikra roko grupe.

Kol kažkokiu stebuklu Vilniuje nesurengė koncerto Locomotiv GT.Vengrų pasaulinio lygio grupē.Tai įvyko 1982- 83 m.Jie baigė turą Japonijoje ir kažkokiu bTamassjiems leido koncertuoti TSRS.

Bilietus gavau per klasioką ,kurio tėvas dirbo partijos CK.Vietos buvo parteryje.Tada galimybės stovėti prie scenos nebuvo.Visi turėjo sėdėti ramiai ir klausyti.Tipo kaip Povilaičio ar kokio nors Lemano.

Tačiau viskas subyrėjo nuo pirmų koncerto akimirkų.Garsas buvo toks stiprus ir kokybiškas,kad net prispaudė prie kėdės nugaros.Tada aš supratau,kad vienas dalykas yra klausyti diską,kitas – gyvas koncertas.

Rokas – vienas iš laisvės simbolių.Galingos improvizacijos,aukščiausias meistriškumas.Locomotiv GT susikūrė 1969 m daliai muzikantų perbėgus iš kitos vengrų supergrupės “ Omega“ ( koncertas spalio 19 d Pardubicėje,vykstu ir rekomenduoju).Gabor Presser buvo pripažintas geriausiu klavišininku Europoje ( kartu su John Lord iš “ Deep Purple“),Tamasz Szölti – vienu iš geriausių būgnininkų.Janozh Karacony – nuostabus gitaristas,puikiu balsu.O vien ką reiškia Tamas Somlo – Locomotiv GT jis grojo bosine gitara,saksofonu.

Buvo pirmą karta patirtas laisvės pojūtis.Tarybinė realybė liko už durų.Sporto rūmai padėjo skersą ant tarybinės valdžios ir milicijos.Milicija stovėjo ir žiūrėjo kas darosi.Nieko padaryti jie negalėjo.Juk nesupakuosi 5000 žmonių.Ir už ką?Nieko ypatingo nevyko.Žmonės spontaniškai pateko prie scenos.Keli užsikabarojo,bet išėjo grupės šaiba ir raumeningom rankom numetė juos žemyn visiškai padėjęs ant pasekmių.

Po to valdžia suorato,kad su roku žaisti negalima.Ir turėjusį įvykti vokiečių “ Karat“ koncertą atšaukė.Bet prisiminimai liko.Ir valdžios bejėgiškumo prieš didelį žmonių skaičių supratimas.

Nuo tada aš “ Hiperbolės“ nebeklausiau.Supratau,kad jų vieta – kaimo šokiuose.Kaip ir visų lietuviškų roko grupių.

Ar verta laikyti Sporto rūmus dėl tokių prisiminimų? Nežinau.

Bet jeigu griauti tai labai kontroliuojant kas bus jų vietoje.Nes avulių planai viską sušikti mums yra žinomi.

Kaip tapti rusofobu.Antra dalis.

Taigi „pribaltas“.Kažkodėl rusai tai laiko įžeidimu. Nors man tai dėl jų terminologijos nusišvilpti.Livejournal’as jau dabar tapo ksenofobų susirinkimo vieta. Toks įspūdis,kad blogeriams mokama už kiekvieną ksenofobinį postą.O gal jie rašydami atlieka savo patriotinę pareigą?

Diskusijos jokios yra neįmanomos. Už pareikštą kitokią nuomonę – banas, palydimas triaukščiais keiksmažodžiais. Ir tai liečia ti „patriotus“ .Normalūs blogeriai banus deda tik už įžeidinėjimus. Bet jų nedaug – gal 10 proc. Nors , reikia pripažinti ,kad pirmaujantys reitinguose blogeriai retai kada taiko šią priemonę. Teko baninti ir man.

Norint rašyti rusiškoje blogosferoje reikia būti labai atlaidžiu ir tolerantišku žmogumi. Aš nebuvau rusofilas, tiesiog į rusus žiūrėjau pozityviai – kaip ir į kiekvieną kitą tautą.Naiviai galvojau ,kad tauta turintį Dostojevskį ir Soilženicyną negali būti idiotais. Tačiau  su kultūra daugumas rusų neturi nieko bendro.Mane labai nustebino profesoriaus iš Novosibirsko Вячеслав Тихонов komentarai. Jis atviru tekstu rašo,kad Lietuva yra Rusija . Ir tai tik nrsusipratimas ,kad dabar yra kitaip.Jo manymu šis nesusipratimas turi būti kuo greičiau panaikintas. Ir visa tai rašoma su begaline panieka, įniršiu. Aš nelikau jam skolingas:-)

Ir taip ištisai ir visur. Kaip netapti rusofobu?